Lygudų Medžiotojų Būrelis

1960 metais Šiaulių draugijos medžiotojai pradėjo burtis į būrelius (tada jie buvo vadinami rateliais). Įsikūrė ir pirmasis ratelis, į kurio medžioklės plotus įėjo beveik visa dabartinio Lygudų būrelio teritorija ir didelė plotų dalis į šiaurę, iki pat Mūšos upės. Medžiotojams buvo priskirti pastovūs medžioklės plotai. Pirmuoju ratelio vadovu tapo miškininkas, žurnalistas, ilgametis žurnalo ,,Medžiotojas ir meškeriotojas“ redaktorius Vytautas Klovas. Įsikūrus rateliui pradėta rūpintis biotechnija, papildomu žvėrelių šėrimu žiemą, tačiau šis laikmetis ypač išsiskyrė grynaveislių medžioklinių šunų populiarumu. Ratelio medžiotojai šunis atsiveždavo iš tuometinio Leningrado, Maskvos, Gomelio. Atsirado pirmosios Vakarų Sibiro laikos, rusų skalikai, šiurkščiaplaukiai foksterjerai. Šunis laikė vos ne kas antras ratelio narys, o 1965 metais tarprajoninėje medžioklinių šunų parodoje Šiauliuose ratelio medžiotojų augintiniai pelnė daugiausiai medalių ir diplomų. 1966 metų rudenį pirmasis ratelis vien miškų medžioklės plotų turėjęs per 5000 ha skilo į du būrelius. Susikūrė Gruzdžių ir Lygudų medžiotojų būreliai. Gruzdiškiams vadovauti pradėjo vėliau ilgametis būrelio pirmininkas Jurgis Katauskas, o lygudiškiams Juozas Dūdėnas. Lygudų medžiotojų būreliui atiteko tuometinės Lygudų girininkijos miškai, kuriuose būrelis tebemedžioja ir dabar. Buvę ratelio medžiotojai išsiskyrė draugiškai, be piktumų ir ginčų pasidaliję medžioklės plotus. Pirmieji Lygudų būrelio, kaip atskiro medžioklės vieneto veiklos metai yra 1967, todėl jie ir laikomi įsikūrimo metais.

Būrelio ribų žemėlapis